Šalių perspektyva: Šiame skirsnyje pateikiami pagrindiniai makroekonominiai ir socialiniai duomenys, mokesčių ir teisinės aplinkos aprašymas, pagrindiniai duomenys apie paramą ir savanorystę, kliūčių, trukdančių panaudoti privatų kapitalą socialinei gerovei, sąrašas ir lūkesčiai, susiję su verslu, viešojo administravimo institucijomis ir socialiniu sektoriumi. Šis skirsnis apima 11 VRE šalių: Bulgariją, Čekiją, Estiją, Kroatiją, Latviją, Lenkiją, Lietuvą, Rumuniją, Slovakiją, Slovėniją ir Vengriją.

Tikslinių grupių perspektyva: Šiame skirsnyje pateikiamoje analizėje apžvelgiama 10 konkrečių tikslinių grupių: šeimos įmonės, mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ), korporacijos, investuotojai, plačioji visuomenė, „NextGen“, ne pelno organizacijos, socialinės įmonės, viešojo administravimo institucijos ir akademinė bendruomenė. Čia apibendrinama veikla, kliūtys ir motyvacija kiekvienai konkrečiai grupei aktyviau įsitraukti į visuomeninę veiklą, pateikiamos pagrindinės išvados ir rekomendacijos.

Patirties srities perspektyva: Šiame skirsnyje pateikiami aprašymai ir duomenys, gauti žvelgiant iš tam tikros temos perspektyvos (pavyzdžiui, darnaus vystymosi tikslai (DVT), mokesčių sistema, darbuotojų savanorystė ir pro bono paslaugos, parama krizių metu, švietimas, bendradarbiavimas ir gebėjimų stiprinimas). Reiškiniai iliustruojami pateikiant informaciją apie padėtį regione ir kiekybinius duomenis.

Ukraina: Dėl karo Ukrainoje, padariusio didelį poveikį paramos teikimui VRE regione, buvo atliktas papildomas kiekybinis tyrimas tarp šios šalies gyventojų. Šis skirsnis apima Ukrainai teikiamos užsienio šalių pagalbos analizę ir vertinimą iš gyventojų perspektyvos – kas šiuo metu remia Ukrainą ir kas, ukrainiečių nuomone, turėtų remti; jeigu poreikiai bus gerai suprasti ir remiami, ar Vakarų šalių įsipareigojimai išliks stabilūs, ar sumažės užsitęsusio karo kontekste?

Socialinio poveikio ekosistema VRE regione

Daugumoje regiono šalių po 30 laisvosios rinkos ekonomikos metų tiek privatūs asmenys, tiek įmonės turi vis daugiau išteklių ir noro padėti. Nuolatinis regiono ekonomikos augimas lemia didėjančią visuomenės gerovę. Dauguma VRE šalių yra Europos Sąjungos valstybės narės, o tai skatina jų socialinį vystymąsi. Pastarųjų metų krizės – COVID-19 pandemija ir karas Ukrainoje – sudarė palankią dirvą pokyčiams; daugelis VRE piliečių pradėjo aukoti, nors anksčiau to niekada nedarė.

Dabar atėjo laikas VRE regionui imtis konkrečių veiksmų, kad palaikytų šį įsitraukimą ir didintų atvirumą bendradarbiavimui ir diskusijoms. Norint sukurti atsparią socialinio poveikio ekosistemą, galinčią įveikti grėsmes žiniasklaidos nepriklausomybei, demokratijai ir teisinei valstybei, reikalingi trys tvirti ramsčiai:

• atsakingi asmenys, įmonės ir investuotojai,
• stiprios ir nepriklausomos pilietinės visuomenės organizacijos,
• palankūs ir skaidrūs teisės aktai.

Atsakingi asmenys, įmonės ir investuotojai

Dauguma Vidurio ir Rytų Europos regiono gyventojų ir įmonių socialinio įsitraukimo nelaiko neatsiejama savo gyvenimo būdo ar verslo veiklos dalimi. Jis čia vis dar gana spontaniškas ir reaktyvus, daugiausia nulemtas emocijų. Kadangi regiono ekonomika yra palyginti jauna, pagrindinis daugumos įmonių ir investuotojų prioritetas tebėra pelno siekimas, o tai trukdo laikytis socialiai atsakingesnio požiūrio.

Visgi yra daug galimybių padidinti jų įsitraukimą. Turėdami reikiamą motyvaciją, VRE piliečiai būtų pasirengę paaukoti maždaug dvigubai daugiau lėšų, negu aukoja dabar (nuo 2,7 mlrd. iki 5,5 mlrd. eurų). Tarp privačių asmenų auga vadinamųjų vidutinio dydžio aukotojų grupė. Jie priklauso jaunajai vidurinei klasei ir turi lėšų skirti didesnes pinigų sumas, labiau orientuotas į poveikį. Deja, nėra jokių į juos orientuotų pasiūlymų ir jokių veiksmingų informavimo priemonių.

Įmones šiuo metu labiausiai motyvuoja išoriniai veiksniai (teisės aktai, patronuojamosios įmonės lūkesčiai, atsirandantis klientų ir darbuotojų spaudimas), joms trūksta žinių ir įgūdžių, kaip veikti strategiškai ir nuosekliai. Jos dar nemato tokio požiūrio naudos verslui. Mažesnės įmonės baiminasi nereikalingos fiskalinės rizikos ir, susidūrusios su didėjančiomis kasdienės veiklos išlaidomis, daugiausia dėmesio skiria išgyvenimui, o ne socialinei veiklai.

Investicijos į poveikį yra nauja tema regione. Pirmosios iniciatyvos dar tik pradeda ryškėti, tačiau sprendimų dėl investicijų priėmimo kriterijai išlieka nepakitę – svarbiausia yra gyvybingas verslas. Dauguma investuotojų investicijas į poveikį suvokia kaip atskirą investicijų portfelio dalį, neretai siedami jas su tradicine filantropija. Vis dėlto, nepriklausomai nuo šalies, teigiama, kad ši sritis plėsis, tik būtina gerinti rinkos pasiūlą ir paramos bei ekspertų prieinamumą.

Stiprios ir nepriklausomos pilietinės visuomenės organizacijos

Pastarųjų krizių metu paaiškėjo, kokios svarbios kuriant stiprią socialinio poveikio ekosistemą regione yra pilietinės visuomenės organizacijos. Jų stabilus vystymasis, tiesiogiai susijęs su socialinių ir aplinkosaugos iššūkių sprendimu, turėtų tapti privačiojo ir viešojo sektorių prioritetu.

VRE regione įregistruota daugiau kaip 800 000 ne pelno organizacijų, tačiau daugelis jų veikia labai nedideliu mastu arba yra įregistruotos, tačiau nevykdo jokios veiklos. Šios organizacijos labai priklauso nuo visuomeninio finansavimo, kuris yra glaudžiai susijęs su išsklaidytu, reaktyviu ir emocingu privačiu aukojimu. Didžioji jų dauguma veikia pagal atskirus projektus, todėl sunku sudaryti ilgalaikius planus ir sutelkti dėmesį į poveikio užtikrinimą.

Didesnis atsparumas taip pat yra susijęs su finansine nepriklausomybe. Ne pelno organizacijų komercinė veikla, taigi ir savarankiškumas, šiuo metu regione yra palyginti menka, o daugelyje VRE šalių – ribojama įstatymais. VRE regione vis daugiau dėmesio skiriama socialinės įmonės koncepcijai, tačiau ją reglamentuojančios teisės nuostatos apima daug įpareigojimų ir apribojimų, kurių praktiškai nėra įprastoje verslo praktikoje, todėl socialinių įmonių konkurencingumas rinkoje yra mažas.

Be išorinių veiksnių, yra ir vidinių apribojimų – trūksta įgūdžių profesionaliai valdyti organizaciją, parengti gerą pasiūlymą, komunikuoti ir rinkti lėšas, teikti skaidrias ataskaitas. Pritraukti ir išlaikyti gerus darbuotojus yra sudėtinga. Akivaizdu, kad ne pelno organizacijų vadovai perdega ir išeina iš socialinio sektoriaus į verslą.

Palankūs ir skaidrūs teisės aktai

Valstybei tenka pagrindinis vaidmuo kuriant palankią (ar bent jau neutralią) aplinką socialinio poveikio ekosistemos dalyviams – kapitalo savininkams ir poveikio kūrėjams. Viešojo administravimo institucijos daro įtaką ne tik reguliavimo sričiai, bet ir bendrai atmosferai, susijusiai su socialiniu įsitraukimu.

Regiono viešojo administravimo institucijų atvirumas bendradarbiavimui ir jų strategijos labai skiriasi. Kai kurios šalys jau yra sukūrusios specialias strategijas ir institucijas, skirtas dialogui su suinteresuotosiomis šalimis, o kai kuriose vis dar trūksta reglamentų ir struktūrų, kuriomis būtų galima vadovautis nustatant prioritetus kitiems sektoriams. Temos, susijusios su plačiai suprantama socialine atsakomybe ir investicijomis, nėra labai svarbios darbotvarkėje, jomis dažnai rūpinasi įvairios ministerijos ir nedideli padaliniai.

Ataskaitoje taip pat pažymima, kad daugumos Vidurio ir Rytų Europos šalių teisinės sistemos neskatina privataus kapitalo savininkų dalytis savo turtu. Mokesčių lengvatos, kurios itin motyvuoja stambius rėmėjus, yra mažos arba jų apskritai nėra. Biurokratija, skaidrumo stoka ir teisinės kliūtys, pavyzdžiui, pro bono paslaugoms taikomas PVM, ir toliau trukdo įmonėms, investuotojams ir privatiems asmenims labiau įsitraukti į socialinę veiklą.

Nors socialinio poveikio ekosistema Vidurio ir Rytų Europos regione tampa vis brandesnė, o ES reglamentai skatina šią sritį, Vidurio ir Rytų Europos valstybės narės skirtingai įgyvendina ES politiką, todėl teisės aktai šalyse nėra nuoseklūs. Faktiškai regione dar nėra nei bendros rinkos, nei kapitalo laisvės, kalbant apie filantropiją ir kitas socialinio įsitraukimo formas.

Esminis akademinės bendruomenės vaidmuo

Susiduriant su daugybe iššūkių, susijusių su sąmoningumo, žinių, priemonių ir ekspertų stoka, pagrindinis vaidmuo rengiant ekosistemą neišvengiamiems pokyčiams tenka švietimo sistemai. Jos vaidmuo pirmiausia apima vaikų ir paauglių sąmoningumo ugdymą nuo ankstyvo amžiaus, taip pat aplinkosaugos, socialinės atsakomybės ir geros valdysenos (ESG) bei tvarumo sričių mokymo specialistų ir ekspertų, kurių vis dažniau ieškoma darbo rinkoje, rengimą.

Svarbus švietimo vaidmuo regione pripažįstamas 4-uoju DVT: kokybiškas švietimas yra trečias pagal svarbą darnaus vystymosi tikslas, tačiau nei mokyklose, nei universitetuose socialinė atsakomybė vis dar nėra įtraukta į mokymo programas.