Tiek asmenys, tiek įmonės turi vis daugiau išteklių ir noro spręsti opiausius socialinius ir aplinkosaugos iššūkius. Įmonės, motyvuojamos vis sąmoningesnių darbuotojų, investuotojų ir vartotojų, vis daugiau dėmesio skiria atsakingai ir tvariai veiklai. Net 31 proc. lietuvių jau dabar yra pasirengę mokėti daugiau už socialiai atsakingų prekių ženklų siūlomus produktus ir paslaugas.
Suprasti, kas trukdo įmonėms ir asmenims aktyviau įsitraukti į socialinę veiklą, su kokiomis kliūtimis jie susiduria, įskaitant mokestinius ir teisinius aspektus, ir kokios paskatos galėtų teigiamai paveikti jų įsitraukimą ir įveikti šias kliūtis, būtų naudinga mums visiems.
Tikimės, kad kliūčių ir rekomendacijų sąrašas, parengtas bendradarbiaujant su Lietuvos socialinio poveikio ekosistemą formuojančiomis organizacijomis, padės nustatyti prioritetus ir numatyti tolesnius veiksmus.
Pasirinkite kalbą:
Pasirinkite šalį:
ATSISIŲSTI ATASKAITĄ
KONSULTACIJŲ DALYVIAI
Baltic Family Firm Institute (BFFI)
Globalios Lietuvos apdovanojimai
ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas
Lietuvos atsakingo verslo asociacija LAVA
Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija
Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacija
Lietuvos socialinio verslo asociacija
Lietuvos socialinių inovacijų klasteris
ŠALIES PROFILIS
Lietuva, kaip ir kitos regiono šalys, savo modernų identitetą kuria nuo XX a. dešimtojo dešimtmečio pradžios. Tada prasidėjo dinamiškas ekonominis ir socialinis vystymasis, dėl kurio susiformavo pilietinė visuomenė. Šiuo metu šalyje yra daugiau kaip 36 000 ne pelno organizacijų, tačiau tik viena iš šešių teikia ataskaitas apie savo veiklą. Daug veiklos ir iniciatyvų vykdoma didelių miestų ir didelių organizacijų lygmeniu. Vietos lygmeniu, mažesnėse bendruomenėse, dalyvavimas yra nepakankamas. Pastarojo meto krizės gali paskatinti pokyčius. Pandemija, ekonominės krizės ir karas Ukrainoje paskatino gyventojus remti socialinius projektus ir daugelis lietuvių suprato, kaip svarbu būti aktyviems šioje srityje ir kad viešojo administravimo institucijų pastangos ne visada yra pakankamos.
Jei norite sužinoti daugiau, atsisiųskite ataskaitąTEISĖ IR MOKESČIAI
Kliūtys ir rekomendacijos
Rekomendacija: Įvedus mokesčių lengvatas fiziniams asmenims, būtų galima motyvuoti kai kuriuos potencialius ir esamus paramos teikėjus ir parodyti, kad viešojo administravimo institucijos vertina privačių lėšų aukojimą socialiniams tikslams. Kalbant apie mokesčių lengvatą įmonėms, būtų naudinga, jei ją būtų galima atskaityti per kelerius metus.
Jei norite sužinoti daugiau, atsisiųskite ataskaitąRekomendacija: Tai sena taisyklė, kurią reikia pakeisti, kad elektroniniu būdu pervestai paramai nereikėtų notaro patvirtinimo.
Jei norite sužinoti daugiau, atsisiųskite ataskaitąRekomendacija: Rekomenduojama į šį perskirstymą neįtraukti valstybei, savivaldybėms ir kitiems valstybės kontroliuojamiems subjektams priklausančių ne pelno organizacijų. Valdžia renka mokesčius ir finansuoja šias organizacijas iš biudžeto. Nėra pagrindo mokesčių mokėtojams perskirstyti savo sumokėtus mokesčius toms pačioms organizacijoms per atskirą sistemą. Būtų logiškiau, jei šia galimybe galėtų pasinaudoti tik NVO, nes jų valdžia nefinansuoja.
Jei norite sužinoti daugiau, atsisiųskite ataskaitąRekomendacija: Abi sąlygos labai riboja ilgalaikį planavimą socialinėse organizacijose, o tai neigiamai veikia darnų sektoriaus vystymąsi. Vienas iš sprendimų būtų perkelti ne pelno veiklos sąnaudas, kurių NVO negalėjo atskaityti einamaisiais metais, į praėjusius laikotarpius. Kalbant apie reikalavimą panaudoti paramą per trejus metus, gali atrodyti, kad taip siekiama užkirsti kelią piktnaudžiavimui, tačiau būtų tikslinga taikyti išimtį bent jau NVO dovanojamam ilgalaikiam turtui.
Jei norite sužinoti daugiau, atsisiųskite ataskaitąRekomendacija: Ateinančiais metais reikės suderinti nomenklatūrą ir terminologiją. Valdžios institucijos galėtų imtis aktyvesnio vaidmens ir teikti parengtą naudoti informaciją apie teisines formas, jų skirtumus, atsakymus į dažnai užduodamus klausimus ir standartinius dokumentus.
Jei norite sužinoti daugiau, atsisiųskite ataskaitąRekomendacija: Socialinio verslo modelis yra įdomus ir patrauklus, tačiau reikia, kad viešojo administravimo institucijos imtųsi veiksmų: parengtų teisinę apibrėžtį, oficialiai įtrauktų ją į teisės aktus, išnaudotų šį susidomėjimą ir kuo greičiau paverstų jį kuo didesniu poveikiu. Pateikus apibrėžtį, bus galima sudaryti lengvatų sąrašą, kuris skatins steigti tokio tipo verslus. Tokia nauda gali būti, pavyzdžiui, palankesnės sąlygos dalyvauti viešuosiuose pirkimuose arba lengvesnė galimybė gauti ES ir Lietuvos struktūrinę paramą.
Jei norite sužinoti daugiau, atsisiųskite ataskaitąRekomendacija: Viešuosius finansus tvarkančios institucijos gali įsteigti specialius fondus, kurie gali sumažinti riziką arba tarnauti kaip atskiros poveikio priemonės. Kalbant apie administracines išlaidas, 5 proc. yra labai varginantis apribojimas, dėl kurio sunku įdarbinti talentingus darbuotojus ir stiprinti gebėjimus. Sprendimas galėtų būti šių ribų panaikinimas arba padidinimas, kad ši finansavimo forma taptų veiksmingesnė. Reikia pagrįsti ir įrodyti, kad socialiniai tikslai yra svarbūs ir gali būti glaudžiai susiję su verslo rezultatais.
Jei norite sužinoti daugiau, atsisiųskite ataskaitąNE TEISĖKŪROS VEIKSMAI
Kliūtys ir rekomendacijos
Rekomendacija: Pereinant nuo paramos teikimo esant krizėms prie strateginio dalyvavimo, reikia vykdyti platesnę reklaminę veiklą ir daugiau dėmesio skirti gerosios praktikos atvejams ir sektiniems pavyzdžiams pabrėžti. Norint keistis gerąja patirtimi, būtina imtis sisteminių priemonių, remiančių įvairių grupių švietimą ir bendradarbiavimą.
Jei norite sužinoti daugiau, atsisiųskite ataskaitąRekomendacija: Būtina įdiegti ir skatinti strategiją, kuria būtų nustatyti pagrindiniai socialiniai tikslai nacionaliniu lygmeniu. Veiksmų sąrašas padėtų susisteminti NVO darbą ir aiškiai nustatyti prioritetus. Tai taip pat suteiktų informacijos įmonėms ir asmenims apie sritis, kurioms reikia skirti daugiau dėmesio. Savo ruožtu administravimo institucijos galėtų taikyti įvairias priemones (pvz., mokesčių lengvatas, dotacijas), kad nukreiptų viešąją ir privačią paramą šioms prioritetinėms sritims.
Jei norite sužinoti daugiau, atsisiųskite ataskaitąRekomendacija: Privatusis sektorius turėtų būti skatinamas finansuoti socialinius tikslus, kad socialiniam sektoriui būtų skiriama įvairesnių išteklių. Kartu reikia skirti daugiau išteklių viešojo ir privačiojo sektorių gebėjimams stiprinti. Taip pat akivaizdu, kad ne pelno organizacijoms būtų naudingi mokymai apie skaitmenines priemones ir lėšų rinkimą apskritai.
Jei norite sužinoti daugiau, atsisiųskite ataskaitąRekomendacija: Norint įrodyti, kad įmanoma suderinti verslo ir socialinius tikslus, būtina komunikuoti apie socialinio įsitraukimo vertę ir naudą (mokestinė nauda, reputacija, komunikacija, talentų pritraukimas). Socialinis sektorius, siekdamas gauti finansavimą iš šio šaltinio, turėtų rengti savo projektus ir apie juos komunikuoti taip, kad tai atitiktų verslo poreikius. Tam reikia išsilavinimo ir atitinkamų sričių specialistų.
Jei norite sužinoti daugiau, atsisiųskite ataskaitąPRISIDĖKITE
Apsvarstykite galimybę paremti mūsų veiklą finansiškai arba savo profesinėmis paslaugomis, ypač jei esate nacionalinis mokslinių tyrimų institutas, mokesčių ir teisinių paslaugų įmonė, reklamos ir viešųjų ryšių agentūra arba žiniasklaidos priemonė. Ačiū.
SUSISIEKITE SU MUMISPARTNERIAI
